pūkšterti

pū́kšterti, -ia (-i, -na), -ėjo žr. pūkšterėti: 1. Akmuo vandenin kap pūkšterė[jo], tai arkliai ir nubėgo Lš. Kai nepūkšterni su kibiru, tai švaraus vandenio pasisemi Alv. 2. Tylu, niekur vėjelis nepūkšteria Tvr. Aždaryk langą, ba vėjas pūkšters, ir išbyrės stiklai Arm. Pūkšteri vėjas, vandens virsta KN119. 3. žr. pūkšterėti 4: Ką čia niekus tauzini! Aš tau tuoj kad pū́kštersiu, tai žinosi, ką pasakot! Lp. Ausin ir pū́kšters, ka nefundysi Vrn. Aš jam kap pū́kšterė[ja]u mardon, tai kap paduškon Vrnv. Moj tau kas pū́kšterė[jo], kad guzą nešiojies Arm. 4. tr. smūgiu pavaryti, nustumti: Karvė veršį kad pū́kšterė[jo] nuog savę! Rod. 5. intr. R pliaukštelėti (botagu). 6. tr. pykštelėti: Vieną lapę pū́kštersi (nušausi), ir šautuvas atpirktas Lp.